- pastninkas
- pãstninkas sm. (1) FrnW žr. 1 pastininkas: 1. Pãstninkas nėko blogo nedaro, sveika yra papãstninkauti Grd. Priskirtus pastninkus pilnavoti Ns1857,4. | prk.: Ak jūs neprieteliai, ar jau vėl mėsos pasigendat?! Ar jau vėl skilvyj jums pãstninkai pasidarė?! K.Donel. 2. ArchXX490, Pj Buvo ilgi ilgiausiai pãstninkai senovė[je] Jdr. Pãstninkas – neduoda męsos Vn. Buvo tai pastninko diena rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.